Kaip mus veikia kvapai

Būtent kvapai gali sužadinti mūsų emocijas - džiaugsmą, pyktį, lūdesį ar energiją.

Augalų kvapniosios esencijos naudotos jau tūkstantmečius metų prieš Kristų ir žinios apie jų savybes bei gydomąjį poveikį buvo perduodamos iš kartos į kartą, nes jau senovėje sužinojo, kad įvairių augalų kvapai, kurie glaudžiai susiję su emocijomis, turi gydomųjų galių, kad yra ryšys tarp emocijų ir sveikatos. Šis ryšys ir šiais laikais mokslinių tyrimų yra patvirtintas.

Augalų eteriniai aliejai - tai motinos gamtos mums sukurti turtai, kuriuos galime pažinti ir mokėti jais naudotis. Eteriniai aliejai, kaip jie mus veikia ir kaip juos naudoti, kad gautumėm pačią didžiausią naudą.

5% fizinių negalavimų yra psichosomatinės kilmės, t.y. jų priežastys yra emociniai išgyvenimai. Tai, kokie aromatai mums patinka ar nepatinka nėra atsitiktinumas. Mes neklysdami randame tai, kas padeda atkurti harmoniją subtiliuoju emociniu ir vibraciniu lygmeniu.

Neurologinis ryšys tarp uoslės pojūčio ir emocijų yra itin artimas. Smegenų sritys, atsakingos už uoslę ir emocijas, glaudžiai susijusios ir priklauso viena nuo kitos. Uoslė ir emocijos yra tame pačiame neuronų struktūrų tinkle, vadinamame limbine sistema. Pagrindinė limbinė struktūra, kuri sąveikauja su mūsų uodimo centru, yra migdolas – emocijų vieta smegenyse. Be migdolo mes negalėtume patirti emocinių išgyvenimų, išreikšti savo jausmų, suprasti ir prisiminti emocingų įvykių. Jokia kita jutimo sistema neturi tokios išskirtinės tiesioginės prieigos prie mūsų emocijas koordinuojančios smegenų dalies. Niujorko universitete atliktas tyrimas atskleidė jog  migdolas (smegenų dalis išsauganti ir išlaisvinanti traumas) nereaguoja į garsą, vaizdą ar prisilietimą. Įstrigusias emocijas išlaisvinti galime tik per uoslės pojūtį.

Aromatai geba iškelti ir išlaisvinti įstrigusias emocijas, nes juose esančios molekulės vadinamos seskviterpenais geba praeiti kraujo/smegenų barjerą, padidinti deguonies kiekį limbinėje smegenų dalyje ir tokiu būdu „atrakinti“ pasąmonę ir ląstelinę atmintį, kad galėtume paleisti senas nebenaudingas pasąmonines programas ir pakeisti jas naujomis. O kiekvieno aromato unikali vibracija neša tik jam specifinę informaciją rezonuojančią su skirtingomis emocinėmis būsenomis.

Aromapsichologijos metodas leidžia dirbti tiek su savo, tiek ir su paveldėtomis tėvų, senelių ir prosenelių emocijomis mumyse, išlaisvinti jas, atkurti susiskaldžiusių esybės dalių vienybę ir vidinę harmoniją ir atskleisti savo vidinį potencialą ir galimybes.

Kodėl kvapai taip stipriai veikia mūsų emocijas ir vien tik uostydami aromatus galime apsiverkti? Todėl, kad smegenų dalis, kuri yra atsakinga už emocijas, yra visiškai greta tos, kuri atsakinga už uoslę, tad jos turi labai artimą ryšį, sąveikauja viena su kita.

Ne veltui aromatas gali sukelti labai malonius prisiminimus. Pavyzdžiui, kai kurie užuodę bandelių kvapą tikina, kad prisimena močiutę, tad susigraudina. Kai kuriuos teigiamai veikia rudens lietaus kvapas, kadangi jis asocijuojasi su žaidimais, pramogomis. Konkretus kvapas veikia žmogų vis kitaip, tad pasikartosime, kad ieškodami namų kvapų – būtinai turite kuo daugiau dėmesio skirti aromato pasirinkimui.

Svarbiausia yra rinktis geros kokybės aromatus - su natūralios kilmės kvapais ir eteriniais aliejais galima sustiprinti saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi ir savo kūnu, taip pat pagerinti koncentraciją, sumažinti stresą, atsipalaiduoti, sustiprinti imuninę sistemą, atmintį, žadinti prisiminimus ir emocijas. Pavyzdžiui, atpalaiduojančiai veikia citrusiniai

Dažnai pastebime, jog susitikę gyvūnai vienas kitą apuosto. Tokiu būdu jie susipažįsta ir sužino tam tikros informacijos vienas apie kitą. Kiekvienos rūšies individas turi originalų ir vienetinį kūno kvapą. Atrodo neįtikėtina, jog kvapas koduoja tiek daug informacijos apie mus, žmones: nusako mūsų lytį, amžių, sveikatą, netgi mitybos įpročius. Uodžiamoji sistema leidžia iš kvapo kūdikiams atpažinti tėvus, o tėvams – savo vaikus, kitus. Žinoma, paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“.

Galbūt atrodo keista, tačiau kūno kvapas atlieka gana svarbų vaidmenį ieškant partnerio. Individualus žmogaus kvapas labai priklauso nuo MHC (angl. major histocompatibility complex) genų grupės, didesnė šių genų įvairovė lemia stipresnę imuninę sistemą. Tyrimai parodė, jog vyrus ir hormoninių kontraceptikų nenaudojančias moteris labiau patraukė skirtingo nuo jų pačių MHC kvapas.

Siekdamos surasti geriausią partnerį, smegenys užuodžia kūno kvapą ir nusprendžia, ar asmuo tinkamas kandidatas giminės pratęsimui. Tokiu būdu apsisaugoma nuo kraujomaišos ir atsirenkami geriausi genai būsimiems palikuonims, pavyzdžiui, stipri imuninė sistema.

Žmogaus leukocitų antigenai arba histokompatibilumo antigenai (HLA) yra genų kompleksas, šifruojantis MHC žmogaus organizme. Vyrus ir moteris traukia kitų išskiriamų feromonų kvapai, o būtent HLA olfaktoriniai receptoriai padeda tą kvapą atpažinti ir suvokti.  Šviežiame vyrų prakaite dažnai aptinkamas feromono – androstenolio – kvapas moterims pasirodė malonus ir priimtinas, kai tuo tarpu adrostenonas, aptinkamas su deguonim sureagavusiu prakaitu, buvo itin atstumiantis. Pastebėta, jog moterims patrauklesnis heterozigotinių HLA kvapas; vyrus labiau traukė retesnius alelius turinčių HLA kvapas. Tiesa, švedų mokslininkų tyrimai rodo, jog homoseksualių moterų smegenų reakcija į kitų moterų prakaito kvapus buvo panaši į heteroseksualių vyrų reakciją, o štai vyrų kvapu jos „nesidomėjo“. Analogiška situacija buvo ir su kitos lyties atstovais.

Iš pirmo žvilgsnio primityvi ir neįdomi uoslė slepia daug neatrastų savo funkcijų, padeda suvokti pasaulį platesne prasme nei daugelis galvojome. Olfaktoriniai dėsningumai paaiškina net kai kuriuos psichologinius reiškinius ir daro įtaką svarbiems pasirinkimams, iš pirmo žvilgsnio visai nesusijusiais su kvapais. O tai dar kartą įrodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės Jums pažvelgti į savo nosis kitomis akimis ir pamatyti mokslą kasdienybėje. Nenukabinkite nosies!

Žinome pojūtį ir veiksmus, kai sąmoningai užuodžiame kvapą − jei mums kvepia, tai dar labiau pakreipiame nosį kvapą skleidžiančio šaltinio link, giliau įkvepiame orą, traukiame kvapą į save; jei kvapas nepatinka, stengiamės nosį nusukti, ją suraukiam, ar net užsikemšame nosį, stengiamės kvapo neįsileisti į save.

Bet egzistuoja ir nesuvokti, pasąmoningi kvapai, kurie mus taip pat veikia. Patekus bent vienai kvapiosios medžiagos molekulei, uoslinio epitelio receptorinė ląstelė sureaguoja, bet toks impulsas greit nuslopsta ir mes kvapo nejaučiam. Kvapiosios medžiagos sukelti impulsai gali nukeliauti ir ilgesnį kelią, pvz., iki uoslinio stormens, požievio struktūrų, limbinės sistemos. Tai reiškia, kad kvapo neužuosime, bet poveikis bus, mes emociškai į kvapiąsias medžiagas sureaguosime (jei kvapas pasiekia limbinę sistemą). Vadinasi, pasąmoningas kvapų pojūtis taip pat yra svarbus. Egzistuoja teorija, jog didžiąja dalimi pasąmoningi kvapai suformuoja žmogui svarbų pojūtį – realybės jausmą (tikrovės pojūtį). 

„Mes žinome, kas yra šviesos, garso, lytėjimo pojūčiai. Pvz., matome stalą − regėjimo pojūtis. Galime į jį pabelsti ir išgirsime, kaip jis gaudžia − garso pojūtis. Galime jį paliesti − taktilinis pojūtis. O realybės jausmas formuojasi stalo pasąmoningo kvapo dėka. Be šio jausmo stalas būtų nerealus (netikras). Būtent kvapas mums teikia realybės jausmą“ (Березина Т. Н., 2003). Šis jausmas formuojamas dalyvaujant limbinei sistemai, kuri atsakinga už emocijas, motyvaciją (laimė, nerimas, baimė, aš noriu / nenoriu) ir dalyvauja formuojant autonominės nervų sistemos atsakus (pvz., širdies ritmas padažnėja ir kraujas greičiau ima tekėti kraujagyslėmis). Būtent tai ir yra realybės jausmas, kai žmonės į aplinkoje esančius objektus reaguoja dėl jų skleidžiamo kvapo, kuris nesuvokiamas sąmoningai, ir kuris daro įtaką žmogaus emocijoms, motyvacijai bei autonominei nervų sistemai. Palaipsniui formuojama patirtis, kurią psichologai vadina pastoviu suvokimu. Maži vaikai tokio pastovaus suvokimo dar neturi, todėl mažas vaikas pasimeta, kai mama apsivelka naują suknelę, jam atrodo, jog tai ne jo mama, nes kvapas ne visai mamos, tai naujas kvapas (Березина Т. Н., 2003).

Retai pasitaiko, kad žmogus visai neužuostų jokių kvapų, nes uoslinė informacija į smegenis perduodama net trimis nepriklausomais keliais. Pirmas kelias – klasikinis (aprašytas pradžioje), pastarasis ir turimas omenyje kalbant apie uoslės sistemą.

Antrasis kelias prasideda nuo papildomo uoslės organo – Jakobsono organo (arba kitaip, vomeronazalinis organas). Dauguma stuburinių, tarp jų ir žinduoliai, šį organą turi. Tai į vamzdelį panaši struktūra, esanti prie nosies pertvaros pagrindo (maždaug tarp nosies ir burnos). Ji atlieka daug funkcijų, taip pat ji svarbi poravimosi procese. Žmonėse ši struktūra yra rudimentinė, nykstanti. Manoma, jog nėra nervinių ryšių su šiuo organu bei su centrinėmis smegenų dalimis. Teigiama, kad žmonių pagrindiniai vomeronazalinio organo elementai nunyksta 28-tą nėštumo savaitę. Bet tai diskusijų klausimas, kai kurie mokslininkai teigia, kad tokia struktūra žmonėse egzistuoja. 

Trečias kelias – uoslinė informacija keliauja kai kuriais žmogaus galvos nervais. Nosies gleivinėje yra trišakio galvos nervo laisvosios nervinės galūnėlės, kurias gali stimuliuoti kai kurios cheminės medžiagos. Uoslei taip pat svarbūs IX liežuvinis ryklės nervas, X klajoklis nervas ir VII veidinis nervas, kurie taip pat gali būti stimuliuojami kai kurių kvapiųjų medžiagų. 

Beje, reikšmingiausia kvapų informacija iš esmės nėra sąmoningai suvokiama, todėl, jei turite silpną uoslę, tai nereiškia, jog neskiriate kvapų. Tačiau, jei visi keliai „užstrigę“, ypač vaikams, tai trukdo suvokti realybės–tikrovės jausmą, kaip pasekmė gali išsivystyti protinis atsilikimas, vaizduotės trūkumai.

Mokslininkai dar tik pradeda praskleisti mūsų pirmojo pojūčio, uoslės, paslaptis. Nėra net vienareikšmio atsakymo į tokius klausimus: kiek yra kvapų? Kiek kvapų žmogus gali užuosti? Kiek atsiminti? Galite patys bandyti paskaičiuoti...

Kvapo komponentų kodavimas, kvapo atminties kodavimas ir uodžiamosios atminties atgaminimas tarpusavyje labai glaudžiai susiję bei gali moduliuoti vieni kitus. Kvapų suvokimo kokybė (pvz., kvapų kvepėjimas (malonus–nemalonus), kvapo sodrumas, ir pan.) daro įtaką kvapo kodavimui. Aplinka, kontekstas kvapo kodavimo metu taip pat svarbūs ir, tikėtina, jog turi įtakos uodžiamosios atminties atgaminimui. Uodžiamosios atminties atgaminimas savo ruožtu gali moduliuoti uodžiamųjų kokybių patirtį. Kvapo užuodimas, suvokimas, jo keliama emocija, poveikis žmogui, semantikos procesai yra taip susipynę, jog kvapo suvokimo išnarpliojimas yra tarsi Žano Batisto Grenujo pastangos išdistiliuoti žmogaus kvapo esmę (Patrick Suskind „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“).

Kvapas mus pasiekia švelniai, o veikia stipriai.  Nors kvapas veikia gan individualiai, tam tikrų  verslo klientų charakteristikų ir kvapo savybių bei pageidaujamo efekto matrica leidžia parinkti tinkamiausią aromatą, duosiantį maksimalų rezultatą taikant kvapų marketingą vienais ar kitais įmonės tikslais.

Kelia įvaizdį ir kokybę

Maloniai kvepianti aplinka sukelia švaros ir kokybės asociacijas.Profesionaliai parinktas kvapas gali komunikuoti jūsų kainų lygį, produkcijos paskirtį, jūsų verslo pagrindines vertybes..

Atpalaiduoja

Kvėpinama patalpa – ypač geras sprendimas verslams, kurių procese tam tikra dalis tenka klientų laukimui. Skubantys ir susierzinę klientai, veikiami kvapo, atsipalaiduoja ir yra linkę palaukti daug geranoriškiau..

Kelia pardavimus

Kuomet kvapo veikiami klientai atsipalaiduoja, yra įrodyta, jog tai pakeičia ir laiko suvokimą. Todėl klientai yra linkę mažiau skubėti ir daugiau laiko praleidžia apsipirkinėdami. Tai veda į didesnius pardavimus. Tyrimais įrodyta, jog kvepiančioje aplinkoje klientai yra tolerantiškesni kainos lygiui.

Sukuria identitetą

Kvapas gali tapti neatskiriama prekės ženklo identiteto dalimi, ne mažiau svarbia negu logotipas, spalvos, asmenybė ir kt. Jis pagilina ir prailgina klientų emocinį įsijautimą ir lojalumą prekės ženklui..

Dovanoja potyrius

Kvapas padeda sukurti vietos, reklaminės kampanijos, renginio aurą, suteikia jaukumo, išskirtinumo, maloniai nuteikia  užtikrina teigiamą ir ilgalaikiškesnį įsimenamumą ir teigiamas asociacijas, padidina vertę, skatinančią sugrįžti ateityje.